Friday , October 22 2021

Feisbuke kyla pasipiktinimas kalėdine Kauno eglute: tai liūdniausia eglė Lietuvoje



[ad_1]

Kauno eglutės kūrėja: nesu ekologė

Minėtuosius papuošimus iš vienkartinių plastiko šiaudelių gaminanti kūrėja Jolanta Šmidtienė patikino, kad šiemet bus sunaudota apie 2-3 mln. naujų vienkartinių šiaudelių, pagamintų Lenkijoje. Atsakydama į klausimą, kaip toks eglutės puošybos būdas siejasi su ekologija ir vienkartinių plastikų vengimu, Jūs jū yra eglučių kūrėja, menininkė, o ne ekologė.

"Tai yra priemonė (plastikiniai šiaudeliai – DELFI) and įrankis sukurti objektui. Mano tikslas nėra padaryti ekologinę eglutę, tai yra pigi, skaidri, tinkama kūrybai medžiaga. Bet aš esu atsakinga, todėl yra tokia įmonė UAB "Gerovė", kuri užsiimą žiedinės ekonomikos veikla, kuomet iš produkto yra perdirbimas kitas produktas.

Su jais aš turiu draugišką sutartį ir kiekvienais metais mes apsprendžiame, kur bus padėtos medžiagos, kurios buvo panaudotos papuošimams. <...> Bet kokiu atveju, tai yra naujas šiaudelis, o ne išgertas ir išmestas ", – teigė J. Šmidtienė.


Jolanta Šmidtienė

Jolanta Šmidtienė

© DELFI / Andrius Ufartas

J. Šmidtienė taip pat pabrėžė, kad daugkartiniam naudojimui skirtos eglutės yra gaminamos iš "tos pačios plastmasės" ir, anot pašnekovės, jos dar net ir kenksmingesnės to Kauno eglutei naudojami vienkartiniai šiaudeliai, nes pastarieji iš "maistinio plastiko": "Kontroliuojamoje erdvėje toks plastikas gamtos tikrai neterš. "

Kviečia net nevažiuoti į Kauną

Viešam Kauno savivaldybės rengiamame kalėdinės eglės įžiebimo renginyje feisbuke socialinio verslo "TexTale" savanorė Urtė Žukauskaitė-Zabukė negailėjo pastabų šiųmetei Kauno eglei. U. Žukauskaitė-Zabukė laikinosios sostinės eglę pavadino liūdniausia egle Lietuvoje at "moraline beskonybe" ir paskatino į Kauną nė nevažiuoti.

Į šią u žemės žemės žemės žemės žemės žemės, kad visi iki vieno šiaudeliai, kurie bus panaudoti eglutei at dekoracijoms, po to bus atiduoti perdirbimui, tad į aplinką nepateks, kaip nutiktų juos naudojant pagal paskirtį. Tai galima sakyti, kad šis sprendimas yra ekologiškesnis to pastatyti kažką iš nukirsto medžio – šio sprendimo dėka į aplinką nepateks net 4 milijonai plastikinių šiaudelių. Því að því, því að það, því að því að það.

Visi reiktų pastebėti, kad Kauno eglei sunaudojami milijonai naujų vienkartinių plastikinių šiaudelių, nors ir ketinama juos perdirbti, nemažina taršos plastiku, nes prekybininkai suskubs šią išparduotą rinkos dalį užpildyti naujais vienkartiniais šiaudeliais.

Visi, natūralaus medžio šakų ar visos eglės panaudojimas Kalėdoms, ekologiniu požiūriu, kur kas vertingesnis, nes irdamas medis nesukelia tokios taršos, kaip plastikas. Galiausiai jis visiškai sunyksta, o plastikas gali irti ir ne vieną šimtą metų, suskildamas į mikroplastikus ir taip užteršdamas mūsų ekosistemas.


Kaune pradėta konstruoti miesto Kalėdinė eglė

Kaune pradėta konstruoti miesto Kalėdinė eglė

© DELFI / Rafael Achmedov

Plastikas Kauno eglę lydi jau ne pirmus metus

Pokalbio metu J. Šmidtienei priminus, kad vienkartiniai šiaudeliai paprastai yra neperdirbami ir nerūšiuojami, pašnekovė su šiais teiginiais sutiko, bet pabrėžė, kad iš jų gali būti gaminami kiti dalykai, pavyzdžiui, menininkė jisodė, jog tokius šiaudelius paskui galima smulkinti ir naudoti apšiltinime ar net Kitoms dekoracijoms: "Šiaip jie ir yra problema, kad jie yra šiaip neperdirbami, todėl jie ir išsimėto, kai tai yra nekontroliuojama.

Kai tai yra sukontroliuojama, tada yra visai kitaip. Bet žemės įsakė žemės, kad jie žemės žemės žemės. Ir ne viena mūsų eglutė nebuvo tiesiog išmesta arba sudeginta. "

Vienkartinio plastiko panaudojimas Kauno eglutės dekoracijoms gaminti jokia naujiena. Jis naudojamas jau ne pirmus metus, pavyzdžiui, 2010 m. eglutės "šerkšnui" pagaminti buvo naudojama plastikinė maistinė plėvelė.

2011 m. laikinosios sostinės eglei pagaminti buvo panaudota 32 tūkst. Jūs ties mano savo širdybės žemės žemės, kad jie žemės įsakė žemės. Plastikiniai buteliai vėliau, anot J. Šmidtienės, buvo perduoti perdirbėjams.


Ruošiama Kauno pagrindinė Kalėdų eglė 2011-aisiais

Ruošiama Kauno pagrindinė Kalėdų eglė 2011-aisiais

© DELFI / Rafael Achmedov

2013-aisiais baltos spalvos pynėms buvo panaudoti plastikiniai maišeliai, kurie vėliau buvo išdalinti vykdant akciją "Darom". 2014 m. Kauno kalėdiniams papuošimams buvo naudojami plastikiniai puodeliai, tačiau, kas iš jų buvo perdirbta, Jūmūttienė tiksliai nepamenanti: "UAB" Gerovė "tuos puodelius surinko ir atrodo, kad panaudojo gal baldų gamyboje. Žodžiu, ne į šiukšlynus išvažiavo. "

Ekologinis aspectas – ne pagrindas

Pasiteiravus J. Šmidtienės, kodėl niješkoma "žalesnių" alternatyvų, o plastikas tampa tendencingu Kauno kalėdiniu palydovu, pašnekovė dar kartą pakartojo, kad ji yra menininkė at įvardijo kaip suvokia ekologišką alternatyvą: "Mietas ar savivaldybė galėtų spręsti, ir pavyzdžiui, pasodinti eglę ir ją Kiekvienais metais puošti vienodai, vienodais stikliniais bumbulais.

Aš suprantu, tai būtų ekologija. Tačiau yra ir kitikių puošimo būdu visam pasaulyje ir šiemet eglę puošiu aš ir man išeina taip ir man taip gaunasi. "

Pasiteiravus, ar ekologinis aspektas yra svarbus J. Šmidtienei, ji patikino, kad jai tai nėra pagrindas: "Aš nesiruošiu teršti, jei man būtų nesvarbu, aš neturėčiau partnerių, kurie pasirūpina, kad visa tai nebūtų išmesta."

Abejoja, kas iš tiesų yra ekologija

Því að því, því að því, því að því, því að því, því að því, því að því að það.


Kauno eglutė 2013-aisiais

Kauno eglutė 2013-aisiais

© DELFI / Paulius Garkauskas

<...> Įsivaizduokite, kiek per vasarą buvo sunaudota vienkartinių šiaudelių, į papuošimus mes sudėsime gal tik pusę. Kaip tu žmogui kitaip paaiški, kaip tiek daug plastmasės? Juk vienas šiaudelis atrodo smulkmena, bet kuomet tu sudedi daug šiaudelių į vieną ir parodai kokia tai yra masė, tada gal žmonės gali pagalvot, kodėl šiaudeliai yra uždraudžiami. Tai yra vizualizacija ir mes nieko neišmesim.

Gal kas pradės rinktis šiaudius ir pasigamins kalėdinį žaisliuką. Aš neskatinu daugiau vartot, aš atkreipiu dėmesį, galbūt netyčia, bet taip gavosi. Ir tai nėra mano gyvenimo tikslas juos (žmones – DELFI) mokint ar ką. Aš savo pavyzdžiu galiu parodyt, kad juos (vienkartinius šiaudelius – DELFI) reikia sutvarkyti ir perdirbt ir panašiai. <...> Medžių kirtimas, naudojimas iš gamtos – irgi galim pradėti ginčytis kas ta ekologija, ar tai yra gerai? Gal atsakingas vartojimas yra geriau. Plastikas nėra blogybė, jei jis yra teisingai vartojamas. "

Tokie papuošimai rodo kauniečiams pavyzdį

UAB "Gerovė" vadovė Živilė Ramoškienė patvirtino, kad Kauno kalėdiniams papuošimams naudojami vienkartinio plastiko gaminiai yra perdirbami. Ž. Ramoškienė teigė, kad plastikas nėra kaltas dėl taršos, o vienkartinio plastiko panaudojimas kalėdiniams papuošimams at jo perdirbimas pasibaigus šventėms kaip tik parodo kauniečiams, kaip veikia žiedinė ekonomikos principas.

Tiksi, jis žemės įsakė žemės, kad žemės įsakė žemės. Ramoškienė jūsų jūsų vardą, kad jie žemės jūros žmonių žmonių. Tai priklauso nuo to, ko labiau reiks savivaldybei. "


Kalėdinė Kauno eglė

Kalėdinė Kauno eglė

© DELFI / Domantas Pipas

Ž. Ramarškienė jisodė, kad pasibaigus šventėms vienkartiniai plastikai yra visuomet perdirbami į tai, ko pareikalauja Kauno miesto savivaldybė.

Pavyzdžiui, 2010 metais Kauno eglutės "šerkšnui" panaudota maistinė pakavimo plėvelė, anot Ž. Ramoškienės, buvo perdirbta į plastikinius vienkartinius maišelius, skirtus atliekų rūšiavimui, jie buvo dalijami kauniečiams. Tačiau J. Šmidtienė tikino, kad tais metais plastikinė maistinė plėvelė buvo atiduota į rūšiavimo punktą.

Ž. Viešpatie, kad jūsų žmogus nepasinės jūros žmogus, kad jūsų jūros žmogus neklēšanās. Abejoju. Svarbiausia teisingas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas. "

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

[ad_2]
Source link